Osmanų paplitimas

Dauguma totorių gyvena Rusijos Federacijos vidurio ir pietų srityse – Pavolgyje, Uralo krašte, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Rusijos Federacijos sudėtyje esančioje Tatarstano Respublikoje totoriai sudaro daugumą gyventojų – per 50 proc. Rusijos totoriai yra išskiriami į tris etnines grupes:

Volgos-Uralo totoriai,

Sibiro totoriai,
Astrachanės totoriai.

Taip pat totoriai sudaro dalį gyventojų Lietuvoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kazahstane, Uzbekistane, Turkijoje, Kinijoje.

Religija

Dauguma totorių yra musulmonai-sunitai, išpažįstantys Abu Hanifos pakraipos islamo tikėjimą. Religiniame mąstyme ir papročiuose yra išlikę senojo ikimusulmoniško tikėjimo – šamanizmo bruožų.

Maldos namai – mečetė.

Kas yra tugra

Tugra (osm.: طغرا, turk.: Tuğra) − osmanų sultono ar kalifo kaligrafiškas antspaudas arba parašas.

Buvo naudojama valstybės dokumentams ar oficialiems laiškams pasirašyti, taip pat buvo kalama ant monetų ir tapoma ant mečečių vartų.

Už tugros padirbinėjimą grėsė mirties bausmė.

Visi osmanų sultonai

#	Portretas	Vardas	Gimė	Mirė	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Tugra
		Osmanas I	1258 m.	1326 m.	1299 m.	1324 m.
2		Orchanas I			1324 m.	1360 m.
3		Мuradas I	1319/1326 m.	1389 m.	1362 m.	1389 m.
4		Bajazitas I Žaibiškas	1360 m.	1403 m.	1389 m.	1402 m.
5		Muradas II	1404 m. birželis	1451 m.vasario 3 d.	1421 m.	1444 m.
6		Mehmedas II Fatichas	1432 m.	1481 m.	1444 m.
7		Bajazitas II	1447 m.	1512 m.	1481 m.	1512 m.
8		Selimas I Rustūsis	1470	1520 m.	1512 m.	1520 m.
9		Suleimanas I	1494 m. lapkričio 6 d.	1566 m.rugsėjo 5 d.	1522 m.	1560 m.
10		Selimas II	1524 m. gegužės 28 d.	1574 m.gruodžio 13 d.	1566 m.	1574 m.
11		Muradas III	1546 m. birželio 4 d.	1595 m.sausio 15 d.	1574 m.	1595 m.
12		Меchmedas III	1568 m. gegužės 26 d.	1603 m. gruodžio 22 m.	1595 m.	1603 m.
13		Мuradas IV	1612 m. birželio 16 d.	1640 m. vasario 9 d.	1623 m.	1640 m.
14		Мustаfа II	1664 m.	1703 m.	1695 m.	1703 m.
15		Аchmedas III	1673 m.	1736 m.	1703 m.	1730 m.
16		Маchmudas IКаmburas	1696 m.	1754 m.	1730 m.	1754 m.
17		Оsmanas III	1696 m.	1757 m.	1754 m.	1757 m.
18		Мustafa III	1717 m.	1774 m.	1757 m.	1774 m.
19		Аbdul-Chamidas I	1725 m.	1789 m.	1774 m.	1789 m.
20		Sеlimas III	1761 m.	1807 m.	1789 m.	1807 m.
21		Мustafa IV	1779 m.	1808 m.	1807 m.	1808 m.
22		Маchmudas II	1784 m.	1839 m.	1808 m.	1839 m.
23		Аbdul-Мedžidas I	1823 m.	1861 m.	1839 m.	1861 m.
24		Аbdul-Аzizas	1830	1876 m.	1861 m.	1876 m.
25		Мuradas V	1840	1904	1876 m. gegužės 30 d. -rugpjūčio 31 d.
26		Аbdul-Chamidas II	1842 m.	1918 m.	1876 m.	1909 m.
27		Мechmedas V	1844 m.	1918 m.	1909 m.	1918 m.
28		Мechmedas VI	1861 m.	1926 m.	1918 m.	1922 m.

Didysis Osmanų geografinis atradimas

Didžiųjų geografinių atradimų laikais (XV–XVI a.) Europoje garsėjo Ispanijos, Portugalijos ir kai kurių kitų šalių jūrų keliautojai, kartografai, geografai. Apie Osmanų imperijos pasiekimus šiose srityse buvo žinoma mažiau. Europiečiams labiau rūpėjo turkų agresija, negu jų geografinės kelionės ir atradimai. Matyt, todėl žinia apie Pirio 1513 metais sudarytą pasaulio žemėlapį tuomet nesulaukė didesnio dėmesio. Ilgainiui apie jį pamiršo ir patys turkai.

Nežinia dar kiek ilgai Pirio portulanas (jūrų žemėlapis su detaliai pavaizduota pakrante) būtų dūlėjęs Topkapio rūmų archyvuose, jei ne vokiečių teologas Gustavas Deissmannas (1866-1937). Jis 1929 metais paprašė turkų paieškoti jų archyvuose kokių nors reliktų, susijusių su ankstyvąja krikščionybe, gyvavusia Romos provincijose, kurias vėliau užvaldė Osmanų imperija. Taip į jo rankas pateko šūsnis senų žemėlapių, kuriuose galėjo būti pažymėtos katalikų šventovės. Tarp jų buvo ir seniai pamirštas portulanas, vaizduojantis Senojo ir Naujojo pasaulio pakrantes emėlapiai buvo pasirašyti Piri Reis, kas reiškia „kapitonas Piris“, vardu. Iš pradžių apie atrasto žemėlapio autorių buvo mažai kas žinoma. Vėliau Osmanų imperijos archyvuose buvo rastas tikrasis jo vardas, kurį jau minėjome šio rašinio pradžioje. Daugiau sužinota ir apie jo gyvenimo kelią. Pirio dėdė Kemalis buvo garsus Osmanų imperijos kaperis. Jo globojamas Piris pradėjo jūrininko karjerą, dalyvavo daugelyje jūros mūšių prieš Ispaniją, Genują, Venecijos Respubliką, o taip pat Egipto užkariavime.

Mūšiuose pasižymėjusiam Piriui buvo suteiktas laivyno admirolo rangas. Jį paskyrė vadovauti turkų laivams, kariaujantiems Indijos vandenyne. Vėliau jis buvo Osmanų imperijos gubernatorius Egipte. Grįžęs į tėvynę, Piris ėmėsi kartografo darbo. Savo garsųjį pasaulio žemėlapį jis nubraižė ant kelių maždaug vieno kvadratinio metro ploto gazelės išdirbtos odos gabalų. Dabar šis darbas saugomas Topkapio rūmų bibliotekoje Stambule, bet paprastai nerodomas visuomenei.