Didžiųjų geografinių atradimų laikais (XV–XVI a.) Europoje garsėjo Ispanijos, Portugalijos ir kai kurių kitų šalių jūrų keliautojai, kartografai, geografai. Apie Osmanų imperijos pasiekimus šiose srityse buvo žinoma mažiau. Europiečiams labiau rūpėjo turkų agresija, negu jų geografinės kelionės ir atradimai. Matyt, todėl žinia apie Pirio 1513 metais sudarytą pasaulio žemėlapį tuomet nesulaukė didesnio dėmesio. Ilgainiui apie jį pamiršo ir patys turkai.
Nežinia dar kiek ilgai Pirio portulanas (jūrų žemėlapis su detaliai pavaizduota pakrante) būtų dūlėjęs Topkapio rūmų archyvuose, jei ne vokiečių teologas Gustavas Deissmannas (1866-1937). Jis 1929 metais paprašė turkų paieškoti jų archyvuose kokių nors reliktų, susijusių su ankstyvąja krikščionybe, gyvavusia Romos provincijose, kurias vėliau užvaldė Osmanų imperija. Taip į jo rankas pateko šūsnis senų žemėlapių, kuriuose galėjo būti pažymėtos katalikų šventovės. Tarp jų buvo ir seniai pamirštas portulanas, vaizduojantis Senojo ir Naujojo pasaulio pakrantes emėlapiai buvo pasirašyti Piri Reis, kas reiškia „kapitonas Piris“, vardu. Iš pradžių apie atrasto žemėlapio autorių buvo mažai kas žinoma. Vėliau Osmanų imperijos archyvuose buvo rastas tikrasis jo vardas, kurį jau minėjome šio rašinio pradžioje. Daugiau sužinota ir apie jo gyvenimo kelią. Pirio dėdė Kemalis buvo garsus Osmanų imperijos kaperis. Jo globojamas Piris pradėjo jūrininko karjerą, dalyvavo daugelyje jūros mūšių prieš Ispaniją, Genują, Venecijos Respubliką, o taip pat Egipto užkariavime.
Mūšiuose pasižymėjusiam Piriui buvo suteiktas laivyno admirolo rangas. Jį paskyrė vadovauti turkų laivams, kariaujantiems Indijos vandenyne. Vėliau jis buvo Osmanų imperijos gubernatorius Egipte. Grįžęs į tėvynę, Piris ėmėsi kartografo darbo. Savo garsųjį pasaulio žemėlapį jis nubraižė ant kelių maždaug vieno kvadratinio metro ploto gazelės išdirbtos odos gabalų. Dabar šis darbas saugomas Topkapio rūmų bibliotekoje Stambule, bet paprastai nerodomas visuomenei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą